Nusipelnėm poilsio....išties. Paskutinės 3 dienos buriavimo Niue salos link buvo tokios, kokių nenorėtume net blogiausiam priešui palinkėti.  Vėjo buvo tiek, jog nė vienas įgulos narys negalėjo naktimis bluosto sudėti ir normaliai pailsėti. Nuolat pūtė 30-35 mazgų vėjas....nors buvo momentų kuomet papūsdavo net iki 45 mazgų stiprumo!!!! Mūsų kelionėje tai pirmas kartas kuomet šitiek vėjo mus supo......Įdomu dar ir tai, jog prieš kelionę parsisiūstuose Grib failuose (vėjo prognozės) didžiausias vėjo stiprumas buvo parodytas tik 25 mazgai...Ir tie patys turėjo mus pasitikti tik paskutiniąją naktį...Deja....negali visgi žmogus niekuo pasitikėti...Jei plauki atvira jūra-  nusiteik bet kam:

Na, o sustojimas Niue saloje buvo išties tikra atgaiva po šito nelemto vejo ir nemigo naktų. Mėgavomės šia vieta tiek, kiek išgalėjom: Galiausia norėjosi pabūt joje kiek ilgiau....tačiau mūsų kelionėje daugumoje atvejų nesame mes , nuo kurių visa tai priklauso. Mums komamduoja vėjas ir vandenynas...tad ir šį kartą vėjo prognozės privertė mus palikt salą anksčiaiu nei

tikejomės (įlanka, kurioje stovėjome -visiškai neapsaugta nuo visų krypčių vakarų vėjų)

Alofi, salos sostinės, miesto įlankoje mes ir vėl sutikome mūsų draugus iš Pietų Afrikos jachtos Zephyr (jie kaip ir mes paliko Palmerston atolą tą pačią dieną).....ir kartu su jais praleidom nuostabų laiką tyrinėdami salos grožybes bei tvarkydami nelemtuosius imigracijos popierius....Čia ir vėl kaip ir prieš tai aplankytame Palmerston atole buvom vienintelės jachtos tuo metu lankančios šią salą:..Juokavom, jog gal mes taip poroj ir visą Ramųjį Vandneyną perplauksim? :Jachtų šiais metais taip mažai , jog visko gali tikėtis:.

Atplaukę paryčiais prisišvartavome prie vienos iš daugelio vietinio jachtclubo įrengtų bojų.. Gyliai čia gana dideli, tad inkaruotis niekam nepatariama. Be to visas įlankos dugnas nusėtas koralais, tad prarasti inkarą čia būtų vieni juokai.

Viena iš šios vietos įdomybių- valtelių iškėlimui į krantą įrengtas kranas. Mūsų kelionėje tai pirmas kartas, kuomet matome tokį dalyką!!!!! Dirbti su juo labai keista, nes nei vienas iš mūsų iki šiol tokiu būdu nesame bandę iškėlinėti pripučiamos valties!!!! O pasirodo tai labai paprasta ir patogu.....priplauki prie krantinės, išleidi įgulą į krantą, prisitrauki krano kablį,užkabni valtelę laikančias virves, išlipi pats į krantą ir iškeli kranu valtį.. Taip labai gerai apsaugai valtį nuo bangų mūšos  ir trynimosi į krantinę.....Praktiška....bet vistiek keista:

Mūsų pirmoji dena krante buvo ne iš pačių geriausių....visi pavargę, nedamiegoję....Tačiau reikia susitavarkyti su visais popieriais , apsilankyti Yachtclube(raktas dušui)...nusipirkti interneto priėjimą ir ttt....Na tipiški pirmos dienos darbai krante..Tačiau, kai juos atlieki su juodais ratilais po akimis, visa tai tampa tikra kančia...Vienintelė dienos pramoga, kurią susigalvojom-išsikepti ant griliaus prieš tai dieną pagauto tuno, nusipirkti vienintelėje visoje saloje parduotuvėje (duty-free) alaus  ir pasikviesti Zephyr įgulą-Errol ir Tavish- pavakarieniauti kartu. Jiems taip pat teko iškęsti tą patį pragarą, kaip ir mums, tad po viso to kartu aptarinėti patirtus įspūdžius (kurių geriau būtų buvę nenepatirti) buvo išties malonu....

Sekančias dienas aplankėm vietinį turgelį(ufff...teko keltis 5 h. ryto,...nes vietiniai žmonės įspėjo, jog jei eisim vėliau nieko nerasim), kuriame be kelių kokoso riešutų , papajų ir  šviežių bandelių bei kitokių saldumynų nelabai ko daugiau pardavimui ir buvo.....( kaip vėliau paaiškėjo šis turgelis čia daugiau vietinių žmonių susibūrimo vieta nei prekyba)...ištyrinėjom vietos pakrantę nardydami krištolo skaidrumo vandenyje ( kai kas ir vėl sutiko tikrų tikriausią ryklį:)))....ir apsitavrkėme jachtoje. Vanduo buvo lygus lygus, jachta pagaliau nė trupučio nesiūbavo, tad darbuotis joje buvo vienas malonumas!!!!

Vieną dieną taip pat turėjom laimės išsinomuoti 8 vietų mašiniuką ir apvažiuoti visą visą salą....

Iš tiesų tai pirmoji idėja buvo išsinuomuot dviračius(ekonominiais sumetimas)...tačiau atėjus į nuomos punktą paaiškėjo, jog visi dviračiai išnuomuoti....Blogai!..Tačiau.vėliau nuomos savininkas nežinia dėl ko mums nusileido ir pasiūlė išsinuomuot autobusiuką....Ir visa tai tik už  45 Naujosios Zelandijos dolerius paraic( maždaug 22 eurai)...!!!!Kaip gi nesutikus!!!!Taip mes keturiese, kartu su Errol ir Tavish, visą dieną praleidome tyrinėdami salos pakrantes ir vietos grožybes-koralų uolas ir urvus, gėlo vandens natūralius baseinus, bei koralinių uolų suformuotus miškus ir smėlio oazes tarp jų.

Nuostabūs vaizdai!!!!..O atrodė sala iš šalies tokia monotoniška ir nuobodi......

Taigi tokie tad mūsų įspūdžiai Niue saloje, kuri iš visų mūsų aplankytų salų išsiskiria dar ir tuo , jog ji yra didžiausias koralų blokas ir mažiausia valstybė-sala (Naujosios Zelandijos įtakoje)  visame pasaulyje...Mažytė..ir labai tuščia. Viso šioje saloje gyvena tik 1200 gyventojų, o ir tie patys gyvena išsimėtę po visą salą...  Susidaro įspūdis, jog ji tikrai tikrai tuščia. Be to joje pilna apleistų namų (2004 metais čia praūžė uraganas, sugriovęs daugumą pastatų ir atėmęs 3 žmonių gyvybes).....ir prie kiekvieno iš jų bei pakelėse daugybė įvairiausių kapų....Susidaro įspūdis, jog čia tikrai daugiau mirusių nei gyvų.........

Na prie viso šios salos aprašymo dar reikėtų pridėt ir mūsų nenaudai aukštas maisto produktų, imigracijos mokesčių, bei inkaravimosi bojų kainas......Tikėjomės, jog didžiosios išlaidos pasiliko jau užnugaryje..Prancūzijos Polinezijoje...tačiau pasirodo , jog dar reikės kiek pakentėt...Gal sekantis Tongos salynas mus tuo nudžiugins?