JAU JAU JAAAAAAAAU!!!!!!!!PAGALIAU PASIEKĖME ŽEMĘ!!! PAGALIAU MŪSŲ AKYS GALI DŽIAUGTIS MATYDAMOS NE TIK MELYNĄ, BET IR ŽALIĄ, JUODĄ, RUDĄ IR KITAS SPALVAS!! 28 DIENŲ IR KELIŲ VALANDŲ KELIONĖ VANDENYNU BAIGĖSI- RAGAINĖII PAGALIAU RAMIAI TYVULIUOJA PRANCŪZŲ POLINEZIJOS MARKIZŲ SALYNO VANDENYSE!!!!!PRASIDEDA TIKRAS GYVENIMAS!!!!!Iš tiesų, pasiekti šią salą visiems mums buvo kažkas nepaprasto......Po tiek parų plaukimo tuo neaprėpiamu Ramiuoju Vandenynu, horizonte pasirodžiusi sala suteikė tiek džiaugsmo, kiek turbūt niekas kitas tuo momentu nebūtų tiek jo suteikęs. O ypač tuomet, kuomet ši sala -tai turbūt viena iš pačių gražiausių kampelių žemėje..!!!Visą šį grožį bandysime jums nupasakoti savo tekstuose .tačiau, kad suprastumėt ką mes turėjom jausti išlipdami čia į krantą užtektų vien  pamatyti nuotraukas ir magiškas šios žemės spalvas...Deja tai galėsime suteikti tik kai turėsim galimybę naudotis internetu, kurį surasti Markizų salyne nėra taip lengva......O jei ir rasim...tai turbūt kaip ir visa kita čia tai nebus labai pigu. Tad gali būti, kad tiek jums galimybę peržiūrėti nuotraukas, tiek mums peržvelgt elektroninio pašto dėžutes bei naujienas dienraščiuose teks laukti iki pasieksime Prancūzų Polinezijos sostinę-PAPEETE Tahiti saloje.Taigi gegužės 3d. ......ir visų mamyčių dieną atplaukėme į vieną įspūdingiausių ir gražiausių Markizų salyno salų-FATU HIVA salą (taip bent rašo visose locijose ir buriuotojų užrašuose... Ar tai tiesa galėsime pasakyti tik aplankę kitas šio salyno salas).  Išmetėme inkarą vaizdingoje HANA VAVE arba dar kitaip vadinamoje VIRGENES įlankoje. Vieta saugi ir labai gerai apsaugota nuo vėjų. Pakrantėje išsidestę miestelio namai, o mažiems laiveliams priplaukti prie kranto pasatytas nedidelis saugus uostelis, kuriame taip pat yra ir geriamo vandnes šaltinis!!!!.  Šalia mūsų įlankoje radome jau seniau atplaukusius 10 įvairaiusių tautybių burinių laivų. Tarp jų buvo ir jau anksčiau minėta australų jachta-K-SERAII . Jie kaip ir žadeję (per mūsų pokalbius VHF radiju plaukimo metu) iškart mus pakvietė vakarop savo laivan pasivaišinti tikru šaltu alumi: Kas gali būti geriau po 4 savaičių plaukimo !!!!Na, o iki to laiko mes ruošėmės aplankyti krantą. Sutvarkę bures, nuleidę pripučiamą valtelę į vandenį , sumetę kelionėje sukauptus šiukšlių maišus ir pasiėmę fotokameras nieko nelaukdami leidomės link kranto. Tačiau šį kartą mūsų tikslas buvo  ne kaip anksčiau įpratę tvarkyti imigracinius reikalus, o apžiūrėti salą!!!! Iš anksčiau surinktos informacijos žinojome, kad šioje saloje negali atlikti oficialaus CHEK-IN Markizų salyne. Rašoma, jog  pirmaiusiai turi plaukti į HIVA-OA salą ir visus formalumus tvarkyti tenai. Tačiau pasiklausinėję kitų buriutojų sužinojome, kad FATU HIVOS salos policija nėra tokia griežta (kartais ji išvis nė nepasirodo) ir pageidaujant aplankyti šią salą- nėra jokių problemų pabūti čia kelias dienas ir vėliau plaukti link HIVA OA salos.Sala.... sala tikrai magiška... Aukšti juodo akmens kalnai, apaugę įvairiausiais vaismedžiais bei palmėmis sudaro tikro rojaus įspūdį. Ypač Rasytei.....kuri čia pagaliau gali mėgautis vaisių gausybe tiek, kiek tik širdis leidžia...Žmonės malonūs, daugiau nei malonūs (net ir nežinant jų kalbos jie tau maloniai šypsosi, sveikinasi, dovanoja vaisius - gigantiškus greifrutus, bananus, mango, citrinas...)Visa tai siūlo neprašydami nieko mainais ....Pinigai atrodo čia lyg neegzistuoja...nors iš tiesų kam jiems jie ,jeigu  čia yra tik viena nedidelė būtiniausių prekių parduotuvėlė, į kurią vietinai turbūt ir tai labai retai eina.-.viską jie turi savo sode, darže ir .gyvulių ūkelyje. Kai kurie iš jų be viso to dar ir užsiima menais.....iš medžio kuria įvairias skulptūrėles, iš įvairiausių sėklų daro karolius, apyrankes ir tt...Visa tai vėliau keičia į kitas prekes arba plukdo į TAHITI ir už kosmines kainas pardavinėja turtingiems turistams: Žinoma, tarpe jų būna , kad atsiranda vienas kitas, kuris už kokį vaisių maišą prašo įvairiausių smulkmenų (kvepalų, kosmetikos ir tt)  ar alkoholio(ypač jo....nes alkoholio kainos čia tikrai aukštos....Ir kai sakome aukštos tai turime omeny jog jos tikrai tikrai aukštos!!!!) mainais, arba vaikai ateina su didžiuliais greifrutais ir šypsodamiesi prašo būt pavaišinami kokiu saldainiu ar šiaip kokia gražia smulkmena. Tokiu atveju duodi, ką turi.....širdies neskauda, nes jiems juk tokie turistai kaip mes irgi atrakcija. Todėl, kodėl nepasinaudojus galimybe ko nos gražaus iš jų gauti:Žmonės čia neskursta....nieko panašaus. Priešingai , susidaro vaizdas, jog jiems čia nieko netrūksta ir valstybės ar kurių kitų organizacijų remiami(nes darbo įstaigų čia tikrai nesimato) yra viskuo viskuo aprūpinti. Namai nedideli, bet labai gero stovio, sodai gražiai sutvarkyti, žmonės tvarkingai apsirengę, vaikai linksmi, o kelios mašinos kurios važinėja miestelyje- naujos ir ne iš pigiųjų......Visur jaučiama harmonija ir ramybė. Žodžiu, rojus ir tiek:Į kaimelį tris kartus į savaitę  ratuotu transportu atvežama šviežia duona ir kitos smulkios prekės. Taip taip...ta proga ir mes po tiek ilgo laiko turėjom galimybę mėgautis tikra šviežia PRANCŪZIŠKA DUONA!!!!Šioje saloje aplankėme daugybę gražių vietovių. Viena iš gražiausių buvo kelionė link už 3-4 kilometrų esančio 20m. aukščio krioklio kalnuose. Pakeliui pasinaudojom galimybe prisirinkti dar daugiau vaisių ir kokoso riešutų- šių gėrybių čia pilna pakeliui miške. Atrodo jie tiesiog prašyte prašosi surenkami ir valgomi!!!!Kita nuostabi vieta, kurioje nepatingėjome pabuvoti- kryžio kalnas. Taip jį pavadinome, nes jo viršuje stovi gražus baltas kryžius....Kalnas 600m. aukščio, tad kelionė aukštyn buvo gana nebloga sportine praktika po tiek daug dienų judėjimo tik 10 m atsume:O dieną prieš išvykstant nusprendėme dar labiau pasilepnti ir visi keturi nuėjome paragauti vietinio maisto pas vietinę moterį. Ne ne....čia ne restorano pavadinimas. Jų šioje saloje mūsų džiaugsmui kaip ir kokio viešbučio ar kavinių kol kas nėra....turizmo ji kol kas nesužalota:(šioje saloje nėra nei aerouosto, nei didelio uosto, tad vienintelis būdas į ją patekti- atplaukti nedideliu laiveliu)....Maistą čia gamina vietinės moterys- užsiprašius iš anksto vakarienę ji pateikia savo namuose. Meniu sudarytas iš pačių tipiškiausių vietinių produktų. Kaina nėra maža....tačiau maistas jos vertas. Tą vakarą kartu su kitais keturiais buriuotojais iš Olandijos skanavome tai, ką valgo ir patys salos gyventojai(šeiminkė taip pat vakarieniavo šalia kartu su mumis prie vieno stalo). Vakarienei  buvo pateikta salotos iš žalios papajos , virtas bananas, 2 rūšių žalia marinuota žuvis, viščiukas troškintas kokoso piene, ryžiai, šviežių citrinų sultys atsigaivinimui ir didelis greifrutas desertui. Po vakarienės prieš plaukiant atgal į jachtą pasisekė pasigrožėti ir vietiniais šokiais bei dainomis. Mėnulio ir jūros fone vietinis jaunimas ruošdamasis kažkokiai vėliau vyksiančiai šventei (pavadinimo deja dėl kalbos nežinojimo sužinoti nepavyko) repetavo ritualinius šokius ir dainas. Tai buvo kažkas nuostabaus.......sėdėjom vieni tarp viso miestelio gyventojų ir stebėjom tai, ką turbūt tik knygose kažkada vaikystėje esame skaitę...kažką panašaus tik kiek modernesnio nei tribu šokius: O juk šiose salose prieš ne tiek daug metų buvo praktikuojamas kanibalizmas!!!!

Turbūt niekada neužmiršime FATU HIVA .....labiausiai laukiamos ir pagaliau pasirodžiusios pirmosios mūsų aplankytos pietų Ramiojo vandenyno salos.