Spalio 13d. Lanzarotes sala. Baltasis  paplūdimys  Įžymi data…įžymi vieta. RagainėII pirmą kartą šioje kelionėje išleido inkarą ir sėkmingai užsiinkaravo pietinėje Lanzarotės salos pakrantėje, įspūdingo grožio gerai nuo vyraujančių šiaurės vėjų apsaugotoje įlankėlėje.  Nors nauja ir dar neišbandyta  inkaro gervė  iš pradžių nelabai norėjo išleisti inkaro į vandenį…RagainėII po kelių minučių jau sėkmingai stovėjo užsiinkaravusi Atlanto vandenyse.  Gylis apie 7metrai, nors naktimis potvynio metu vanduo  pakyla iki 9, 5 metrų. Egoi  mūsų draugo basko Manu patarimo paklausęs iškart panėrė į dugną ir patikrino inkaro būvį. Viskas OK.  Tačiau , kad ir kaip stabiliai Ragainė II laikėsi vandenyje, o gylio matavimo prietaisas   buvo užprogramuotas gyliui nurkritus iki 4 metrų paleisti garsinį signalą, nei Rasytė nei Kapitonas pirmąją naktį miegot ramiai nemiegojo. Kas kelias valandas prabudinėjo patikrinti vandens gylį bei laivo atstumą iki uolų, kurios, kad ir kaip gražiai atrodė dieną, naktį baugino savo stačiais krantais. Taciau pirmas kartas yra pirmas kartas, nes jau sekančią naktį visi miegojo kaip kūdikiai net nejausdami,  kad miega atvirame vandenyne.Tą pačią dieną užsiinkaravę prisipūtėme mūsų mažytę PLASTIMO valtelę, užsidėjome benzininį varikliuką ir nieko nelaukę ją išbandėme- tryse nuplaukėme link artimiausio paplūdimio apžiūrėti salos kranto. Kapitonas laivo nesutiko palikti vieno be priežiūros, tad  pasiliko denyje vienas jo prižiūrėti. Mes tuo metu kaip tikri turistai apžiūrinėjom vulkaninės salos krantą, bei megavomės vieninteliame šioje vietoje aptiktame bare skaniu, bet ganėtinai brangiu( 3e. 0,33l) alumi. Bet pasilepinti juk kartais galima......Sekančią dieną nieko nelaukę mes ir vėl išlėkėme apžiūrėti salos, kurios krantas, kad ir apstatytas turistams nuomuojamais apartamentais nenustojo žavėjęs  įspūdingomis juodo akmens uolomis,  kaktusų parkais bei egzotiškais paplūdymiais.....Patraukėme link už kelių kilometrų esančio Rubikon jachtklubo- grįžti į  civilizaciją ir surasti kokį supermarketą senkačiams jachtos rezervams papildyti. O jie atrodo vis senka ir senka- vyrai jachtoje apetitu tikrai nesiskundžia.. Duonos kaip senais gerais laikais kiekvieną dieną lekiam pirkti į parduotuvę. Tik čia vietoj duonos parduotuvėlės kur gatvėj už kampo  tenka rinktis  kasdieną skirtinguose uostuose esančius supermarketus. Aišku, kai yra uostai ir kai yra supermarketai.

Rubikon jachklubą pasitikom su nuostaba akyse. Turbūt nė vienas Europos žemyno uostas negali pasigirti tokiomis sąlygomis kokias mes radom šiame uoste. Be švarių, erdvių dušų (juos nieko nelaukdami ir išbandėme: durys buvo atviros, tad neatsilaikėm neužėję ir nepasidžiaugę karšto vandens dušiuku)  jachtklubo teritorijoje radome net kelių žvaigždučių lygio baseinus.  Pasirodo jie skirti uoste stovinčių jachtų įguloms naudotis. Gražu tai gražu, bet įdomu kiek galėtų kainuoti tokia prabanga.   Mūsų dideliai nuostabai - ganėtinai mažai. 10m. jachtos stovėjimo mokestis vienai nakčiai-tik 15 e!... Prabanga , švara ir pigi kaina. Verta išbandyti, tačiau šį kartą ne mums. Paliekame šį malonumą  po mūsų šiose platumose buriuosiančioms jachtoms. Mūsų komanda  visgi  pasirinko nakvynę anksčiau atrastoje įlankėlėje.  Turbūt niekas neatstos  tokių gražių vaizdų,  kuriuos kas rytą matome iškišę galvas iš kajutės, tokio žydro ir šilto vandens, į kurį tik ką pabudę  su džiaugsmu neriam  ir tokio ramaus jachtos siūbavimo žvaigždėtomis naktimis.