Šitoje saloje pagaliau pagaliau palietėme Afrikos žemę! Mes iš tiesų Eritrėjoje
Nuo vakarykštės  iknkaravimosi vietos iki šios tik 16 jūrmylių tačiau mums prireikė net 5 valandų, kad jas įveiktume. Ryte pabudus iš miegų vėjo buvo labai mažai, tad nusprendėm nors truputį pajudėt pirmyn ir išplaukėme šios salos link. Tačiau kaip ir visada artėjant vidurdieniui vėjas sukilo , papūtė iš šiaurės vakarų  ir teko plaukti zigzagais, kol galų gale pasiekėme šią Dahleid salą.....Pakeliui teko pasigrožėt nusotabiu vaizdu- šimtais pelikanų skrendančių rytų kryptimi..Sparnais jie vos neliete bangų viršūnių ir laikėsi visi kartu tokios taisyklingos "V" išsidėstymo formos , kad buvo gražu žiūrėt ! Seniai jau buvom nematę šitiek pelikanų vienu metu ir nemeluosim sakydami, kad tai vieni gražiausių paukščių sutiktų per visą mūsų kelionę aplink pasaulį....
Paukščių būrys, kaip visad pranašavo ir žuvies buvimą, todėl mes iš karto išmetėme meškerę ir  po kelių minučių- TUNAS !!!,,,dar vienas......!!Kai kas džiaugias, o kai kas nemeluosim, bet pamažu pradeda nekęsti tos žuvies...:)......Įlankoje, kurioje užsiinkaravome net pabandėm pasikviesti vietinius žvejus ir pavaišint juos žuvimis. Nors šita idėja nežinia ar būtų pavykus......Jiems gal net primokėti būtų tekę, kad paimtų žuvį, tuno jiems irgi matomai iki kaklo.
 Na o inkaruotė kaip įprasta-nuostabi!!!......Dugnas smėlis ir koralai, gylis apie 15 metrų. Vieta labai labai gerai apsaugota nuo visų šiaurės krypčių vėju , bangavimo nulis, tad visu greičiu į krantą! Mūsų laukia Arika !!!!

Pirmieji Eritrėjos žemę paliesti garbę turėjo Rasytė ir Kapitonas....Egoi liko laive prie kompiuterio rašyti laiškų. Jis dar nė nenuleidus valtelės į vandenį spėjo įšokti į vandenį ir apžiūrėti gerą plotą vandnes koralų pasaulio ir pasigrožėti milijonais mažų žuvyčių ir didžiulę mata rają.
Na, o pati salytė atrodo lyg mažytis  dykumos lopinėlis vidury jūros. Skurdi augmenija( keli kaktusai ir kažkokie neaiškūs smulkūs žali augalai), smėlis,  milijonai kriauklių ir ant plynos žemės didžiuliai baltagalvių erelių sunešti lizdai.... Prisiartinus prie jų nežinia iš kur pasirodė ir patys ereliai ir  tol  agresyviai suko ratus apie mūsų galvas, kol nepasišalinom nuo jų  lizdų geru atstumu ir parodėm jiems, kad mums tikrai jų kiaušiniai nerūpi....Iš tiesų įspūdingas jausmas vaikštant tokioje saloje, ,jauties lyg tikroje smėlio oazėje kur visa ką gali rasti yra tik tu, smėlis ir  vanduo....