Ir vėl buriuojam! Net patiems sunku patikėt! 2 dienos su 30 mazgų pavėjiniu vėju ir palankia srove - ir 250 jūrmylių įveikta! Kad taip ir toliau išsilaikytų- į Port Ghaliba Egipte skriste atskristume. Bet čia Raudonoji jūra ir planuoti nieko žmogus negali, nes vieną dieną čia pučia 30 mazgų , o kitą dieną gali būti visiškas štilis. Taip mums nutiko ką tik išplaukus iš Masawos. Visą dieną vėjas vos vos dvelkė ir priešinės krypties, o sutemus staiga drastiškai pasisuko į pietus ir po kelių valandų jau skridom  30 mazgų vejeliu skrosdami neįtikėtinai greit smarkai įsibangavusią jūrą! Neįtikėtina!

O kas svarbiausia, jog kartu su vėju  ir vėl pasirodė žuvys! Per tas 2 dienas pagavom didžiulį ispanišką makarelį ir net 7 barakudas( 2 iš jų buvo tikri monstrai, svėrė apie 15 kg), kurias visas iki vienos paleidom  atgal į  jūrą . Kažkur skaitėm, jog valgant jas galima susirgti Ciguatera liga, tad nenorėjom rizikuot. Bet, jei ir toliau taip tik barakudos kibs, neužilgo jos tikrai atsiras  mūsų keptuvėj.

Kelionės pradžioje turėjom kelias nedideles problemas: dėl smėlio dulkių visiškai suprastėjo matomumas( tokiu metu apsidžiaugi, jog laive turi radarą), sustreikavo kuriam laikui  mūsų sailmailas ir ant variklio sraigto kažkas užsikabino, nes staiga sumažėjo greitis iki 1 mazgo ir beveik nejudėjom į priekį. Egoi teko jau beveik sutemoj šokti į vandenį ir išlaisvinti propelerį nuo žolių. Išlipęs iš vandens vėliau jis pasakojo, koks įspūdingas vaizdas būti po vaneniu tamsoje! Visas kūnas pradeda švytėt lyg kalėdinė eglutė!

Tačiau visos tos mūsų problemytės tai tik smulkmenos, palyginus su tuo, kas nutiko vienai amerikiečių jachtai,  kurios pagalbos šaukimąsį išgirdom radijo ssb ryšio metu.  Šiai jachtai kažkur prie Eritrėjos krantų sugedo totaliai variklis, ir dabar vien tik burių pagalba plaukė Sudano link su idėja ten rasti pagalbą ir susitvarkyti variklį. Šnekėdami su jais mes įnirtingai  siūlėm plaukti tiesiai į Port Sudaną, didžiausią Sudano uostą ir ten ieškoti pagalbos, tačiau kaip vėliau sužinojom galiausiai jie pasuko ne port Sudan, o Suakin link. Tai apsprendė ir mūsų planus, nes iki šiol nežinojom, kur geriau plaukt ar į Suakiną, ar į Port Sudaną. Po šios žinios mes irgi pasukom Suakin link, nes kapitonas norėjo pabandyti jiems padėt-apžiūrėti jų motorą ir pakonsultuot( kaip vėliau paaiškėjo jie neturėjo visiško suvokimo apie machaniką).

Taigi taip mes atsiradom Suakine, nuostabaus grožio ir labai gerai no visų vėjų apsaugotoje įlankoje. Ir teisus buvo vienas italas, kurį sutikom būdami Massawoje- šio miesto grožis matomas tik iš vandens pusės. Išlipus į krantą tave pasitinka šokiruojantis kontrastas. Tikrų tikriausia tiesa.

Miestas - vieni griuvėsiai. Nors kažkada matyt čia būta įspūdingų statinių. Tačiau skirtingai nuo Masawos,  griuvėsiai čia reiškia  tikrus griuvėsius, akmenų krūvas ir varganas lūšneles, pastatytas tarp jų.

Ši šalis šokiravo savo skurdu, nors pagal šaltinius, kuriuos turime ši šalis daug turtingesnė nei Eritrėja.

Kitas į akis krintatis dalykas- totali nešvara ir higienos trūkumas.Šiukšles čia rasi visur, kur pažiūrėsi, tiek gatvėse, tiek namų kiemuose, tiek uoste. Liūdnas vaizdas. Maistas taip pat čia gaminamas pasibaisėtinomis sąlygomis ir nors mes  du kartus smalsumo pagauti pietavom vietinėse kavinėse (jei taip jas būtų galima pavadint) daugiau į jas grįžti nelabai norėjos.

Žmonės čia kaip ir visose paskutinėse lankytose šalyse, nepaisant skurdo,  malonūs ir draugiški. Gal  tik čia žymiai labiau nei kur kitur tavęs gatvėje prašinėja pinigų ,o vaikai apspitę nenustoja kartoti 'money money'..

Panaši ar gal net blogesnė situacija mums pasirodė ir pačiame Port Sudane, antrame  pagal dydį Sudano mieste . Į jį nuvykom vietiniu autobusu iš Suakin. Atvykę į jį buvom nepaprastai patenkinti jog pasirinkom nesustoti su jachta čia. Suakin nors ir toks pats nešvarus kaip ir port Sudanas, tačiau  daug mažesnis, vanduo įlankoje nepalyginamai skaidresnis ir vaizdai akiai daug malonesni. Port Sudano turbūt vienintelis pranašumas- internetass. Radom jį kiek toliau nuo centro ir visų mūsų nuostabai gana greitą, tad galėjom pagaliau į internetinį puslapį sukelti nuotraukas, pasitikrinti paštą ir vėjų prognozes.

Taigi visumoje Sudanas mus  nuvylė.. Gal tokį įspūdį susidarėm jog atvykom į jį po nuostabiai švarios ir gražios Eritrėjos, o gal dėl to, jog tiesiog tikėjomės čia pamatyti ką nors daugiau. Šalies gilumoje, mažuose kaimeliuose ar kalnuose situacija gal ir kitokia ir ši šalis iš tiesų turi daug ką pasiūlyt, tačiau tai, ką teko išvysti mums, nebuvo labai maloni patirtis.

Popierių sutvarkymas Sudane mus taip pat gerai 'nuskausmino'..Viską sudėjus atvykimas į šią šalį mums kainavo 160 dolerių.( muitinės , agento ir leidimo išlipti į krantą mokesčiai).Ir visa tai kad pabūtumėm šalyje tik 2 dienas. Kartais mums tikrai atrodo, jog tokiose šalyse į visus buriutojus žiūrima, kaip į vaikščiojančius ATM bankomatus. Laimė dyzelinis kuras buvo tikrai pigus 0.70, tad nors galėjom užsipildyt pilnai kuro bakus. Vandenį gavom už dyką iš tos pačios amerikiečių jachtos su sugedusiu varikliu. Mūsų kapitonas visą pusdienį darbavosi joje apžiūrėdamas motorą (dėka, kaip veliau paaiškėjo gedimas iš ties rimtas ir jo pataisymui yra būtina iškelti variklį iš jachtos ir vežti jį į profesionalias dirbtuves), tad vėliau mūsų paprašyti jie su džiaugsmu pasiūlė mums prisipildyti savo vandens ir pasikvietė pasinaudoti jų dušu ir išsimaudyti( jachtoje jie turi watermaker). Mes savo ruožtu vieną vakarą taip pat juos pasikvietėme pasisvečiuoti mūsų mažytėje jachtoj ir taip kartu su Suakin sutikta backpackerių pora iš vokietijos ir lenkijos praleidom gana smagų vakarą. Alus, amerikiečių padovanotas geras vynas, vietiniai bananai ir šviežios duonos sumuštiniai su tunu. Karališkas pasisėdėjimas.

Na, o minėtoji  porelė jau 5 mėnesiai kaip keliauja  po šiaurės Afrikos šalis ir ateityje ketina taip tranzuodami apkeliauti visą pasaulį. Labai įdomūs ir malonūs jauni žmonės. Mes juos vėliau net pasikvietėm pernakvoti į savo jachtą ir kitą dieną kartu su jais vykom į Port Sudaną. Kapitonas kaip padėką iš lenkaitės gavo lenkišką knygą, tad dabar visas patenkintas sėdi ištisai įnikęs į ją.

Dieną prieš išvykstant į Suakiną atplaukė ir  mūsų draugai iš Tendem. Kartu su jais mes ir vėl surengėm vakarienę ir prašnekėjom  ilgai iki vėlyvos nakties. Jų daugiau gal ir nebepatysim. Iki Egipto jie plauks neskubėdami, stodami daugumoje marsų ir rifų apžiūrinėti koralų ir panardyt....Gerai jiems...Na, o mes, kaip kad nusimato lėksim visu greičiu PORT GHALIBO link , nes ten kovo 23 atvykskta Kapitono draugai iš Lietuvos ir Egoi tėvai. Mes, Rasyte su Egoi , paliksim 10 dienų Ragainę kapitono ir jo draugų valiai ir išvyksim kartu su Egoi tėvais paturistaut. O kapitonas kartu su 3 lietuviais judės Raudonąja jūra aušktyn. Įdomu, kaip į  tai reaguos pati RagainėII, ar pasiilgs mūsų?