Nepavyko...Norėjom kuo anksčiau pasiekti Massava, Eritėjos uostą, kad vėliau galėtume ilgiau pasimėgauti už kelių dienų ateinančiais pietų vėjais, tačiau nepavyko. Stiprus šiaurys mus užklupo anksčiau, nei planavom, tad likus tik 70 jūrmylių iki Masawos turėjom ieškoti užuovėjos ir taip atsiradom čia, Howakil įlankoje, Dargamn Kebir salos pakrantėje.
Iš tiesų, tai ši  Raudonosios Jūros atkarpa mums nebuvo viena maloniausių. Visose locijose aprašyta kaip vienitelė Raudonosios jūros atkarpa, kurioje egzistuoja dižiulė galimybė  perplaukti ją pavėjiniais vėjais,  ji mums pateikė staigmeną- šiaurės krypčių vėjus.. Visa laimė, kad jie buvo nestiprūs arba  to vėjo beveik iš vis nebuvo, o jei ir papūsdavo tai iki 5 mazgų maksimum. Be motoro pagalbos be šansų judėt į priekį, tad ir vėl teko klausytis jo burzgimo.  Nors iš kitos pusės geriau tokie siplni priešiniai vėjai, nei stiprūs, nes šios nakties patirtis parodė pradėjus pūsti kiek stipriau ir stipriau į priekį reikiama kryptimi judėti labai sudėtinga . Dangus ištisai čia  debesuotas, lauke neapsakomai tvanku, matomumas labai prastas ir visa jahta padengta smulkiomis smėlio dulkėmis...... Pirmoji pažintis su Raudonąja jūra ne iš pačių maloniausių.
Vienintelė paguoda žuvys! Taip! Grįžom prie mūsų seniai pamirštos  žuvies dietos: Pusryčiams žuvis, pietums žuvis ir vakarienei taip pat žuvis, nes  žuvies šitoje jūroje PILNA!!!! Jau pagavom 3 didžiulius tunus ir vieną ispanišką Mackareli ir dar nežinia kiek būtume pagavę , bet daugiau mums nebetelpa!!!
Na, o kas liečia mūsų inkaravimosi vietą, tai tik galime parašyt, jog apsauga nuo vėjų čia nebloga , gal tik kiek banguota papūtus šiaurės rytų vėjams, nes sala visiškai apsaugo tik nuo šiaurės vakarų ir šiaurės krypčių vėjų. Gylis, kuriame išmetėme inkarą  nedidelis , tik 4-5 metrai, tačiau dugnas geras-smėlis, tad inkarą laikė labai gerai. Į krantą išlipę, deja nebuvom( ir labai gaila, nes juk prieš mus Afrika!!!) nes tik atplaukus  vėjas pasisuko į šiaurės rytus, atsirado srovė ir su mūsų mažyte valtele ir kaprizingu jos varikliu būtų buvę truputį pavojinga judėt. O kas jei staiga užgestų variklis ir turėtume irklais pasiekti jachtą? Pučiant stipriam vėjui ir dar esant srovei  irkluoti tektų turbūt iki kitos dienos ryto. Tad geriau nerizikuot ir palaukt kitos dienos ar  kitos inkaravimosi vietos....Šį kartą pasitenkinsim vien nuostabiais vaizdais iš jachtos kokpito geriant Malaizijoje pirktą raudonąjį vyną iš tetrapakų......